• Ar anksti pradėjote domėtis technika?

Namuose turėjau ne vieną konstruktorių, mašiną ar radijo aparatą, kuriuos mėgau išardyti ir realiai pažiūrėti iš ko jie viduje susideda, kokios detalės juose panaudotos ir pan. Visa tai prisimenant, juokas ima, nes tiek daug liko sugadintų daiktų... Nuo to šitie mokslai ir prasideda – nuo sugadinimų ir išardymų. Žinai, kad ten nieko nesupranti, bet įdomu, į tai giliniesi ir paskui, kai išardai, pradedi galvoti, kaip visa tai sudėti atgal. Ilgainiui imi suprasti, kodėl nesusideda, ko reikėjo ardant nedaryti. Vėliau įdomu darosi ne tik išrinkti ir surinkti kokį nors prietaisą, bet ir išsiaiškinti, kaip vyksta visi procesai jame, kodėl ir kaip jis veikia.

 

• Papasakokite, kaip klostėsi jūsų karjera pabaigus technikos mechanikos studijas?

Įgyti profesiją, tai nereiškia, kad jau esi savo srities specialistas ir lauki kada pradės „kristi“ darbo pasiūlymai iš rinkos. Ne, tai reiškia, kad viskas dar tik prasideda. Mano atveju, profesinis kelias buvo įvairus, iškart nedirbau technikos mechaniku, pradėjau nuo autokrautuvo vairuotojo iki logistikos ekspeditoriaus, tik vėliau sekė aukštesnės ir atsakingesnės pareigos. Tačiau visuomet širdyje norėjau, kad darbas būtų susijęs su technika ir jūra. Na, o žinant, jog norai pildosi, taip nutiko ir mano atveju.

 

• Kaip jūsų profesiniame kelyje atsirado KKT?

Dar magistrantūros studijų metais, kai reikėjo atlikti praktiką uosto įmonėje, kreipiausi su prašymu dėl galimybės ją atlikti KKT. Man buvo sudaryta tokia galimybė ir keliais etapais, sėkmingai atlikau talmano ir stividoriaus pozicijų praktikas. Visai netrukus 2000 – aisiais sulaukiau pasiūlymo užimti KKT vyr. mechaniko poziciją. Nieko negalvodamas sutikau, nes pirmiausia – terminalo veikloje naudojama daug ir įvairios paskirties technikos. Antra, mane žavėjo ir vis žavi įmonės augimo dinamika, sudaromos tobulėjimo darbuotojams galimybės bei socialinė atsakomybė.

 

• Kaip keitėsi terminale jūsų pozicijos ir atsakomybės?

Taip, pradėjęs karjerą nuo vyr. mechaniko užaugau iki Technikos direktoriaus pavaduotojo pozicijos, tačiau augimo procese buvo ir kitų karjeros laiptelių, pvz. eksploatacijos skyriaus viršininkas, technikos skyriaus viršininkas ir kt.

Su kiekviena nauja pareigybe augo ir mano atsakomybių laukas, kuris kito nuo sklandaus įrangos aptarnavimo užtikrinimo iki komandos formavimo bei jos ugdymo.

Labai svarbu paminėti, jog kiekvienas iš mūsų gyvenime gali padaryti karjerą, tik privalu būti žingsniu toliau už šiandieną ir asmenybę turi lydėti žingeidumas bei noras tobulėti savo profesinėje srityje, o jau tuomet sėkmė – neabejotina.

 

• Ar Technikos direktoriaus pavaduotoją galima sutikti terminalo teritorijoje tepaluotomis rankomis, ar vis tik jūsų darbas vyksta tik biure?

Daugiausia savo darbo laiko praleidžiu terminalo teritorijoje arba mechanikos dirbtuvėse, kur tikrai mane rastumėte tepaluotomis rankomis ir su įrankiais jose. Man įdomu pačiam atrasti ir pašalinti gedimus, sutelkti komandą bendram darbui ir pasiekti rezultatą visiems drauge.

Mano vidinė ambicija yra nenustoti mokytis, o tai galiu įgyvendinti būdamas šalia procesų, o nenutolęs nuo jų. Todėl moku valdyti beveik visą esamą terminale įrangą ir ištikus gedimui ją operatyviai pataisyti, atnaujinti jos eksploataciją ar naują įvesti darbui.

 

• Jei teisingai suprantu, tai jūsų darbą galima prilyginti ir „greitosios pagalbos“ statusui, kuri įsijungia kai netikėtai sugenda technika?

Mūsų terminalo valdoma technika dirba dideliu tempu. Kiekviena minutė yra svarbi, o įvykęs netikėtas technikos gedimas gali lemti įmonės finansinius nuostolius, nes pvz. laivo iškrovai ar pakrovai turime skirtą tik tam tikrą laiko rėžį. Todėl tikrai technikos mechanikų reakciją ir operatyvų gedimo pašalinimą, galime prilyginti skubiai pagalbai.

 

• Kokių savybių reikalauja šitas darbas?

Savo srities žinovas turi būti kantrus, išmanantis darbo specifiką ir gebantis dirbtikomandoje. Turiu pripažinti, jog per mėnesį ar kelias savaites šios profesijos tikrai neišmoksi. Čia reikia didesnių pastangų, noro augti ir fundamentalių žinių.

Gyvenimo kelyje teko sutikti entuziastų, neturinčių jokio supratimo apie dėsnius, tvarką, eigą, tačiau norinčių būtinai ką nors daryti. Tokiems iškart patariu geriau patiems nesiimti šio darbo, nes geriausia, kas jiems gali pavykti, – dar labiau nepakenkti technikai.

 

• Koks būtų jūsų patarimas, kaip išvengti sąstingio kasdieniuose, rutininiuose darbuose?

Svarbiausia profesinėje sferoje nuolatos mokytis. Jeigu įmonė suteikia ne tik darbo vietą, bet ir reguliarius mokymus – būtina tai išnaudoti. Palaipsniui augindamas platesnį požiūrį ir kaupdamas patirtį geriausiai supranti, kas dedasi pasaulyje, kaip kinta technologijos, kaip skaitmenizuojami procesai, kaip keičiasi įrenginiai ir jų valdymas. Mano moto – stengiuosi susikalbėti su kiekvienu žmogumi ir drąsiai išbandau kuo daugiau, nes tai pats efektyviausias receptas išvengti rutinos.

 

• Robertai, koks yra sėkmingos karjeros receptas?

Sėkmingos karjeros receptas yra visumos suvokimas – matyti ir galvoti ne tik apie tai, kas man asmeniškai aktualu čia ir dabar, bet ir suprasti, kas buvo prieš mane ir kas bus po manęs. O kalbant konkrečiai apie karjerą KKT, tai šioje įmonėje visos galimybės tam sudaromos, tik reikia nesėdėti ir nelaukti, o savo pastangomis rodyti, jog gali prisidėti prie dar geresnės organizacijos veiklos ir tai neliks nepastebėta.