Per pirmus šių metų 6 mėn. mūsų terminale buvo perkrauta 260 570 TEU konteinerių ir tai yra 9 proc. daugiau nei 2023 m. tuo pačiu laikotarpiu. „Analizuojant konteinerių krovos statistiką, matome, jog dėl konteinerių frachtų kainų augimo, kai kurie kroviniai grįžta į generalinius krovinius gabenančius laivus, tad prognozuoti ar išlaikysime panašią konteinerių krovos apimtį ir antrąjį pusmetį - sunku“, - dalinasi savo įžvalgomis mūsų generalinis direktorius Vaidotas Šileika.

 

Per sausį – birželį aptarnavome 516 tūkst. tonų Ro – Ro krovinių,  tai yra 42 proc. daugiau nei 2023 m. tuo pačiu laikotarpiu. „Esminis faktorius, kuris lėmė stipriai išaugusį Ro – Ro krovinių srautą, t.y. mūsų partnerio keltų linijos „TT – Line“ aktyvumas bei veiksmai  pritraukiant krovinių srautus į Klaipėdos uostą“, - kalba mūsų vadovas.

 

Pasak V.Šileikos, „TT- Line“ pasiūlius verslui iš mūsų terminalo naująją Karlshamno kryptį, akivaizdžiai matome jos naudą, kuri vertinama konkrečiais skaičiais. Pvz. birželio mėn. keltų linija pasiekė visų laikų mėnesio rekordą ir per Ro – Ro terminalą pervežė net 107 tūkst. t krovinių. Taip pat augo plieno ir metalo gaminių importo krovos srautas.

 

Taip pat teigiamiems pusmečio rezultatams ženklią įtaką darė ir augusios generalinių krovinių, tokių kaip plieno ir metalo gaminių, vėjo jėgainių dalių krova. Sausį - birželį krovėme 37 proc. daugiau generalinių krovinių (335 tūkst.t) nei praėjusiais metais pirmąjį pusmetį. „Lietuvoje šiuo metu vykdomos kelios dešimtys vėjo energetikos projektų, o vėjo jėgainių komplektai transportuojami jūra. Tai augina ir mūsų terminalo generalinių krovinių srautus. Džiaugiamės galėdami prisidėti prie žaliosios energetikos projektų įgyvendinimo“, - teigia mūsų generalinis direktorius.

 

Per I – ąjį pusmetį terminaluose aptarnavome 579 laivus.